1428 metų rudenį Janui van Eikui jo šeimininkas Pilypas Burgundietis patiki labai keistą misiją: nuvykti į Portugaliją ir nutapyti infantės Izabelės portretą, kuris galėtų padėti atskleisti intymiausią paslaptį – ar, būdama trisdešimties, ji dar skaisti ir graži. Janas van Eikas ne tik nepaprastai gabus dailininkas, bet ir nuolankus tarnas, todėl sutinka patenkinti hercogo užgaidą. Bet Izabelę – protingą, mokančią savo jausmus slėpti moterį – toks sumanymas užgauna ir ji nukreipia dailininko talentą norima linkme. Ima rutuliotis iškilios moters ir menininko santykių drama. Nutapytame portrete žmonės išvys tik tą tiesą, kurią infantė sutiko atskleisti. Izabelės portretas išgarsins Janą van Eiką.